Vykdomas monitoringas:

Kita informacija:

Kelmės rajono savivaldybės teritorijos plotas – 1705 km² (2,6% Lietuvos ploto), iš jų: 2000 ha užima miestai ir gyvenvietės, 1800 ha – pramonės įmonės ir keliai, 99 100 ha – žemdirbystės plotai, 44 400 ha – miškai, 4000 ha – vandenys, 17 000 ha – kitos paskirties plotai.

Didžiausias rajono miestas Kelmė, įsikūręs kairiajame Kražantės upės krante, prie kelio Šiauliai-Tauragė. Jis pradėjo formuotis prie dvaro, apie kurį pirmosios žinios mus pasiekia iš XV a. Pati Kelmės vietovė (Kymel) kryžiuočių metraščiuose paminėta dar 1294 m.. Pirmoji bažnyčia Kelmėje XV a. pradžioje pastatyta iš Vytauto Didžiojo skirtų lėšų. Šiandien ryškiausias Kelmės akcentas – Kelmės miesto pakraštyje stovintys barokinio stiliaus rūmai, kurie apie 1780 m. pastatyti prie užtvenkto Vilbėno. Labai graži ir įvairi krašto gamta. Reljefą įvairina ežerai, upės ir jų slėniai. Kelmės rajono vaizdinga gamta itin svarbi savitu istoriniu, kultūriniu kraštovaizdžiu, svarbiausiais jo objektais: piliakalniais, dvarų sodybomis, senovės laidojimo vietomis, sakraliniais statiniais.

Kelmės rajono savivaldybės vakarinė dalis yra Vidurio Žemaičių aukštumoje (aukščiausia vieta – 204 m aukščio Spąsties kalva – prie Šlapgirės, į šiaurės vakarus nuo Užvenčio), kita dalis Rytų Žemaičių plynaukštėje, joje yra žemiausia vieta, pietuose, prie Dubysos, altitudė 66 m.

Sausio mėn. vidutinė temperatūra – 5,0 °C, liepos 16,9 °C. Kritulių iškrinta 636–704 mm per metus.

Savivaldybės teritorija teka Dubysa su intakais Šiauše, Gryžuva, Kražante, Venta su intakais Ušna, Aunuva, Knituoja, Ganse, pietvakariniu teritorijos pakraščiu –Ančia (Šešuvies intakas). Tyvuliuoja 53 ežerai, iš kurių didžiausi Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, Karklėnų ežeras, 10 tvenkinių, iš kurių didžiausi – Aunuvėnų, Pašiaušės, Kentrių. Pelkės užima 6000 ha, didžiausios – Tytuvėnų ir Šiluvos tyreliai.

Rajone yra net 7 draustiniai (Šilkainių geomorfologinis, Šatrijos kraštovaizdžio ir kt.) ir 4 regioniniai parkai (Tytuvėnų, Kurtuvėnų, Dubysos, Varnių). 

Didžiausi miškai – Vainagių, Patumšių, Padubysio, Tytuvėnų. Miškingumas 25,4%, 61,2% miškų ploto užima spygliuočiai, 38,8% – lapuočiai.

Didžiausi miškai – Vainagių, Patumšių, Padubysio, Tytuvėnų. Priskaičiuojama apie 10 parkų. Žymiausias iš jų – Pagryžuvio parkas. Žemės ūkio naudmenos sudaro 56,9 %, miškai – 28,4 %, keliai – 1,6 %, užstatyta teritorija – 1,9 %, vandenys – 2,4 %, kita žemė – 8,8 %.